Gyvenimas kartais man primena važiavimą dviračiu:
Galima važiuoti greitai arba lėtai, lengvai, o kartais ir labai sunkiai. Važiuoti galima vienam arba su draugu, kelyje sutikti pakeleivių, prasilenkti su kitais, atrasti naujus kelius arba nuolat minti tais pačiais takais.
Galima užsidėti daug apsaugos priemonių, nes kažkada teko įkristi į dilgeles ir nubrozdintais keliais su ašaromis teko vėl sėsti ant balno. Galima minti į kalną, stumtis dviratį vos kvėpuojant, o paskui pasileisti dideliu greičiu krykštaujant.
Galima daryti daug dalykų ir galima nieko nedaryti. Gali būti, kad dviratis stovi garaže, apdulkėjęs ir mažai naudojamas, pasiteisinant, kad nėra laiko, nemoku ar negaliu. Ir gali būti, kad tas dviratis net ne tavo, bet vis tiek juo važiuoji..
Visai kaip gyvenime…